Puošiame Eglutę

XVI a. viduryje rašytiniuose šaltiniuose Vokietijoje, Elzaso krašte, buvo užfiksuotas paprotys ant stalo statyti mažą eglutę, papuoštą obuoliais ir saldumynais. Minimas pasakojimas, jog Martynas Liuteris, norėdamas parodyti vaikams kaip žvaigždės mirkčioja, papuošė mažą eglutę žvakutėmis. Šis paprotys išplito ne tik visoje Vokietijoje, bet pasiekė ir kitus kraštus.

Eglė amžinos gyvybės simbolis lietuvių kultūroje.

Lietuvoje Kalėdų eglutė pirmą kartą minėta 1853 m., Antanas Baranauskas papuoštą eglę matęs Vainute (Šilutės r.). Paprotys puošti eglutę Lietuvoje atėjo per dvarų ir bažnyčių kultūrą, įsigalėjo rengiant eglutės šventes rusiškose mokyklose. Rusiškose mokyklose pirmosios Kalėdų eglutės buvo papuoštos laukiant 1897–ųjų (Salake, Ukmergėje, Skaudvilėje).

Pirmosios Kalėdų eglutės buvo puošiamos ne angelų, o fėjų – gerųjų dvasių – figūrėlėmis, nors kadaise blogosioms dvasioms nubaidyti buvo naudojami rageliai ir varpeliai.

Senovės Egipte, dar prieš Kristaus gimimą, trumpiausią metų dieną namus puošdavo žaliomis palmių šakelėmis, simbolizuojančiomis gyvybės pergalę prieš mirtį. Romėnai pasimerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Druidų žyniai, švęsdami trumpiausią metų dieną, kabindavo auksinius obuolius ant ąžuolo šakų.

Nuo XIX a. pabaigos buvo itin populiaru eglės viršūnių puošybai naudoti šalies vėliavas. Karo metu daugelyje šalių egles vėl puošė rankų darbo kuklūs, bet skoningi žaislai.

Nuo 1990 metų populiarėja eglės puošimas pagal vieną temą.

Kiekvienos tautos kalėdinis medelis turėjo savų ypatumų: lenkai eglutes puošdavo paukščių atvaizdais ir žvaigždutėmis; švedai – šiaudinėmis figūrėlėmis; danai – varpeliais, snaigėmis ir širdutėmis; čekai ir slovakai – ornamentais, pagamintais iš dažytų kiaušinių lukštų; ukrainiečiai – namus dabindavo sėkmę nešančiu voru ir voratinkliais. Japonijos krikščionys pirmenybę teikia mažoms vėduoklėms ir popieriniams žibintams.

XX a. trečio dešimtmečio pradžioje eglutes imta apibarstyti vatos gniužulėliais, o to paties dešimtmečio pabaigoje paplito ir pirktiniai eglučių papuošalai. Dar vėliau puošta dirbtiniais bananais ir apelsinais bei šokoladiniais saldainiais.

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais lietuviai savo eglutes puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius narvelius. Puošimui dar buvo naudojami tešliniai kepiniai ir karpiniai. Iš prėskučių (kūčiukų) tešlos lipdydavo ir kepdavo figūrinius sausainius.

Anglijoje karalienės Viktorijos vyras Princas Albertas Kalėdų eglutes išpopuliarino Vindzoro pilyje 1841 metais papuošdamas pirmąją anglišką Kalėdinę eglutę žvakutėmis, įvairiais saldumynais, vaisiais ir imbieriniais sausainiais.

Charlesas Dickensas 1850 metais aprašė Kalėdų eglutes, papuoštas lėlėmis, miniatiūriniais baldais, mažais muzikiniais instrumentais, juvelyriniais dirbiniais, žaisliniais šautuvais ir kardais, vaisiais ir saldainiais.

Kaip jūsų šeima puošia Eglę, kokias tradicijas turi?

Šaltinis: www.Delfi.lt