O tai šią savaitę tinklaraščio nebus?

O koks gi pas mane tas chaosas? Įprastas rugsėjui. Nežinia. Rugpjūčio paskutinę savaitę tu gauni suraizgytus siūlus ir pradedi sukti kamuolius. Kiekvienas siūlų kamuoliukas, tai veikla. Manau, daugeliui ši situacija pažįstama. Bent jau tiems, kurie turi savo veiklas ar dirba švietimo srityje. Kažkada man atrodė, kad mus šveitimo skyriaus darbuotojai išlepino, kaip mažiems pasakydami, kokius žingsnius kada daryti. Dabar suprantu, kad jie labai daug mums padėjo, bet taip pat palengvino darbą ir sau, nebuvo chaoso, nepatenkintų teikėjų, laimingesni tėvai, laiku ir kokybiškai pateikti dokumentai. Kartais, kai tu nesuprantančiam arba ne tos srities specialistui aiškini apie žingsnius, juos po vieną įvardini, mokaisi ir pats kantrybės ir padedi kitam įgyti pasitikėjimo savimi, pamilti darbą su popieriais. Net gal labiau mylėti savo darbą.

Dar liko šiek tiek. Ir siūlo, ir jėgų

O dabar apie tai kas panašiai buvo praeitą rugsėjį, bet nebuvo taip. Rugsėjo 9 d. startas mano ir kolegės Rasos sukurto transformacinio žaidimo "Žydėk". Man jis apie būseną tarp žemės ir dangaus. Apie augimą. Pažinimą. Supratimą. Priėmimą. Dabar vyksta paruošiamieji darbai žaidimo pristatymui X tarptautiniame transformacinių žaidimų ir savęs pažinimo festivalyje. Kai dirbi komandoje ir gali diskutuoti, priimti ar atmesti kito mintis, jauti mažiau streso. Viskas yra įmanoma pačiu paprasčiausiu ir geriausiu būdu mums. Priėmimas situacijos ir pasitikėjimas kūrėju - mūsų varomoji jėga. Štai mano didysis chaosas. Ir joks čia ne chaosas, o tik šiaip rudens pradžia, ciklo pradžia, darbų pradžia...